- užvelka
- užvelkà sf. sing. (3b) drabužis, užvalkalas: Vaikai neturi užvelkõs Ck.
Dictionary of the Lithuanian Language.
užvelka
Look at other dictionaries:
kailiamautis — káiliamautis dkt. Ji̇̀s atsar̃giai ùžvelka kailiùką ant medi̇̀nio káiliamaučio … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antvilkėjas — antvilkėjas, a (ž.) smob. (1); S.Dauk kas užvelka, užtraukia. vilkėjas; antvilkėjas; apvilkėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
paskutinis — 2 paskutìnis, ė adj. (2) K, pãskutinis (1) DP185 1. SD279,182, R po kurio daugiau tokių pat daiktų ar reiškinių nebėra; kokių daiktų ar reiškinių eilės gale esantis, galinis, galutinis: Jis važiavo paskutiniame vagone rš. Čia paskutìnis… … Dictionary of the Lithuanian Language
statyti — statyti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L 1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado … Dictionary of the Lithuanian Language
turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvilkti — 1 užvil̃kti, ùžvelka, o Rtr, NdŽ, KŽ; M, L 1. tr. užtempti, užnešti ant ko: Tas maišas baisiai smagus – ledva užvilkau ant viršaus Pp. Nuneša valgyt: įdeda tokiam lopšely, užùvelka tą valgymą (ps.) Brž. Ùžvelka kopėčias an dangčiaus JT430. Ant … Dictionary of the Lithuanian Language
užvilktojas — ( is; D.Pošk), a smob. (1) kas užvelka drabužius. vilktojas; apvilktojas; išvilktojas; užvilktojas … Dictionary of the Lithuanian Language
